Pilnatis

Kaukti nesinori.

Tik be proto šalta lauke. Tūnau viena namie su žvėriu ir dėliojuosi nusibaigusią dieną: iki aštuonių ryto žaidžiau šachmatais (o žaisti kaip ir nemoku, tai iki šiol nesuprantu, kaip rezultatas buvo 2-2, bet dabar jaučiu reiks truputį pasidomėti..kažkaip užsikabinau:)))), dienos visai neatsimenu, o vakare plaukiojom jachta Sla (dosjė: nerealus žmogėnas, kaip ir aš besitrankantis po visur, džiaugiasi gyvenimu, įsimylėjęs archeologas, iškeliaujantis į universitetą, kuris neturi tikslaus adreso, laipioja ir garbanas augina) gimtadienio proga. po tokį katinišką ežerą ir vėją. ir sušalę gėrėm šampaną su kibinais ir neoniniu radioaktyviu kancerogeniniu tortu. skanu. kaip ir atgal grįžti plaukiant kilometrus iki namų, kur priartėjau prie pat dabarties taško.

jame lūžtu.

Tai dabar taip ir pradėti nei iš šio, nei iš to kaip kad kartais ima ir nutinka? bandysiu. Tik prieš tai norėčiau nors kiek snūstelti. bet neteks. reikia dar kažkaip ištverti šį vakarą. o nelengva (grįžau i Lietuvą prieš mėnesį ir nuo tada atsimenu tik daugybę žmonių ir jokių sapnų). pavargus. laimingai. matyt, juokiuosi net miegodama.

grįšiu šiek tiek vėliau...jau gal bus lengviau tęsti:) turiu daug ką papasakoti ir dar daugiau išgirsti.