Nežmoniški žmonės

Žmonės vaikšto, sėdi, krebžda
Žmonės varto užrašus, varto knygas, ieško tušinuko, ieško trintuko
ir tada rašo, brauko ir tada trina
Žmonės įeina, braunasi tarp kėdžių, kalbina draugą, braunasi tarp kėdžių, išeina.
Žmonės dairosi, žmonės žiūri, kelia galvas, nusibodusiais veidais jas nuleidžia.
Žmonės nieko nemato, įsikniaubę rankovėmis brūžina stalus
Nieko neieško, nes nieko neranda.
Žmonės kartas nuo karto paklausia, žmonės ne visada atsako.
Žmonės kažką kramsnoja, žmonės geria vandenį.
O aš sau traškėdama linguoju ir galvoju, kad ši biblioteka neįtikėtinai padeda atsiriboti nuo pasaulio ir gal net kažką parašyti. Apie žmones ir apie žmogų. Tą žmogų nebe žmogų. Nežmoniškai bendraujame jau metus. Iki šiol neradau jo ausų. Bet prieš kelias dienas mane aplankė nežmoniškas supratimas apie jo nežmonišką darbą. Nuo šiol nežmoniškai leidžiu laiką. Kartu su nežmoniškais žmonėmis.