Kažkada ėmiau ir supratau, kad yra mažiausiai trys klausimo "kodėl" rūšys, kurios iš esmės skiriasi savo tonu: į pirmąją grupę subėga visi smalsumo klausimai, kurie išsprūsta netikėtai, gana taikiai, bet tuoj pat prisipildo nekantrumu ir užsidegimu, tarsi žaistume mįsles, pvz: "hm, įdomu, kodėl tas obuolys krenta nuo medžio? Kodėl turime dvi kojas, dvi rankas, bet tik vieną nosį? Kodėl kyla bangos? ir t.t.; toliau rikiuojasi filosofinė klausimų grupė, t.y. visi tie esminiai prasmės ir priežasties klausimai, kuriuos užduodame rimtu veidu ir gilia vidujybės intonacija žiūrėdami į kitą, į save ar į pasaulį. Ir vis dėlto daug dažniau pasigirsta klausimas, kurį ištariame maždaug taip: "Nu kodėėėėėėl?????". Vat ir nepaliauju savęs klausti:
Nu kodėėėėl kiekvieną kartą turiu perrausti visą savo kambarį, kad rasčiau tušinuką???
Nu kodėėėl tas kambarys pats nesusitvarko, jei jau savarankiškai sugeba apsijaukti?
Nu kodėėėl niekas man nesigauna kaip normaliems žmonėms ir vėl eilinį kartą diena prasideda, kai kitiems ji jau baigiasi???
Nu kodėėėl visada apsikvailinu, kai mažiausiai to reikia???
Ir iš vis kur aš, kas aš, kodėėėėl aš ir kodėl visi taip toli?
tikiuosi, suprantat, apie ką aš čia...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
heheeh :)))))) atvaryk naujakui i gimtine :)
Leitmotyvas:
"Oh why was I born with a different face?
Why was I not born like the rest of my race.
When I look, each one starts.
When I speak, I offend.
Then I’m silent and passive
And lose every friend."
W.Blake
Rašyti komentarą