bandau sugrįžti po daugelio mėnesių paklydimų tyloje. tiesa pasakius, buvau tiesiog "už kadro", bet tai nėra labai įdomu. todėl tarkim kad nieko ir neįvyko. šiandien vienas mano draugas atsiuntė kelių metų senumo nuotrauką ir supratau, kaip kai kurie dalykai nesikeičia: nuo pat mažumės į lovą tempdavausi visus man reikalingiausius daiktus, t.y.knygas, popieraus lapą ir tušinuką, žibintuvėlį kad galėčiau naktį skaityti ir savaime suprantama koks nors "plėjeris". va. iš esmės taip yra ir dabar, tik kad prisidėjo cigaretės, žiebtuvėlis, kas nors geriamo ir mobilusis. na ir dar daugybė minčių (bet jos, matyt, ten nuo seno) ir kampelis vienatvės.