Jau kone tris savaites Italijoje, į kurią grįžau praktiškai tik išsilaikyti egzų ir po to šiaušti į Paryžių. Reziumė: kol kas nelaikiau nė vieno egzo ir iš esmės nežinau, ką čia veikiu:) Na priežastis dėl egzaminų tarsi ir pateisinanti: būtent per juos apsirgau labai liūdnai ir vienišai. Tai tiek blogų naujienų. O dabar - šiaip apie viską.
Dar Milane, nusileidus lėktuvui, vos neįsimylėjau vieno tokio "pasaulio piliečio". Vat pradedu galvoti, kad kitokie man ir netinka. Neįsivaizduoju savęs su žmogumi, kuris nefantazuotų apie erdvėlaivius ar šiaip tolimus kraštus ir ne tik geografine prasme. Tik tokiu atveju taip ir tenka tik prisiminti tuos neįtikėtinus ir ypatingus, bet trumpus susitikimus, suspindėjimus, po kurių nei aš, nei jis nebeliekam ten pat, o vis kažkur keliaujam...
O traukinių stotyje teko nusileisti į tikrą itališką realybę. Kol Aušra pirko bilietus, prie manęs ir prie visų laptopų, lagaminų ir pan prisikabino girtas pilietis, gestais man aiškinantis, kad tuoj ims ir nuneš visus mūsų daiktus atgal į oro uosto shuttlą, kurio man niekaip nepavyko įtikinti gražiuoju, o jis vis agresyvėjo ir agresyvėjo, taigi teko pasikviesti įstabiai malonius policininkus. Kai galų gale pribėgom prie tuoj nuvažiuosančio traukinio ir vos ne vos susikrovėm daiktus į vagoną (aš turėjau 50kg, Aušra - 35..., praktiškai nevalgiusios ir šiaip nusekusios), staiga kažkas pradėjo veržtis pro kitas duris, į kurias buvo atremti vėlgi ne kas kita kaip mūsų daiktai, kuriuos tik spėjau matyti lekiančius lauk ant bėgių (ok, kažką jau susinervinus riktelėjau, kad įėjimas kitur, tai spėjo laiku uždaryti duris...). Ir kad jums būtų aiškiau, pasakysiu, kad šalia visada buvo 2 italai, kurie viską matė ir vietoj to, kad padėtų, tik malėsi aplink ir tiesiog trukdė. Vat taip gimė mūsų naujas testas tapatybei nustatyti:
1. Matote dvi merginas su už jas didesniais lagaminais, kurios bando juos užkelti į traukinį. Ką jūs darote?
a) Kokios merginos? aš nieko nepastebėjau / Malatės kaip tik įmanoma labiau, lipate ant lagaminų, užstojate kelią ir pan.
b) Joms padedate.
2. Jums 23.30h paskambina labai geras/gera draugas/draugė iš užsienio, kurio(s) negirdėjote daugybę laiko, Jūs:
a) Galvojate: 24h einu miegoti, o dar reikia dantis išsivalyti, lovą pasikloti ir ryt pasiruošti drabužius, todėl arba išgalvojate kokią priežastį, arba ramiai pasakote, kad jau einate miegoti ir pakalbėsit kitą kartą.
b) Galvojate: oi kaip faina, kad paskambino, na ir maloniai nustebino ir pan...ir aišku pakalbate.
3. Turite važiuoti pasitikti atvykstančių draugų į stotį, jūs:
a) jiems pasakote, kad jų lauksite stovėjimo aikštelėje
b) pasakote palaukti perone, ypač dėl daiktų, jei šiaip nepuoselėjate ypatingų ilgesio jausmų.
Rezultatai: jei dauguma ats a, jūs - italas, jei dauguma ats b, jūs - lietuvis.
***********
Kai jau pagaliau pasiekiau savo Collegio, kad ir ant kojų nepastovėjau, bet vis tiek nenorėjau užmigti, ir po to atsikelti jau šviežia galva ir suprasti, kad visa Lietuva liko toli toli...Taigi pasikviečiau vieną draugę, kuri atkurniavo su vyno buteliu ir keliais sausainiais bei salotomis, viskuo, ką turėjo sekmadienio vakarą, super, vat ši mergina vardu Carmela yra išties viena iš retų italių, su kuriomis kažkaip išeina susikalbėti, tokia žmogiška ir pakalus nerealiai. Čia gal reikia tokį įvadą apie Collegio flaurą parašyti, kad suprastumėte.
Pernai, kai čia įstojau, iš pradžių visi labai draugiški atrodė, o po poros savaičių paaiškėjo, kad mergos mane nepageidaujama konkurente laiko, o bernai lieka italais ir kitaip kaip į merginą nemoka į tave žiūrėti...Prasidėjo juoda krizė, nes iš esmės buvau viena, gelbėjo tik mano tutorė, bet savaime suprantama tik mokslo srityje. Po to kažkaip sugebėjau sugerti su dviem italais, su kuriais prasidėjo naktibaldiniai užsisėdėjimai, bet vėlgi vargau, kol jie sugebėjo mane priimti kaip savą..Po to įsipaišiau į kelias vyriškas kompanijas, tai bent karts nuo karto galėdavau šėlti lakstydama per koridorius su baseino akinukais ir pan:) Bet iš esmės realybė nesikeičia: 90proc yra apsimetėliai geriečiai, apie visus yra pletkinama kaip netingima, kiaulinama t.t....Tiesa pasakius, tik vasario mėn. šiek tiek atsigavau ir pradėjau nebekreipti dėmesio, tai dabar oficialiai esu atsiskyrėlė, bet suporuota su kone puse Collegio...nes matot yra nesuvokiama, kad į mano kambarį ateina koks mano draugas papliurpti, rimtai pakalbėt ir šiaip būti. Nesuvokiama, kad galima apsikabinti savo draugą. Nesuvokiama, kad galima išeiti į miestą, ar išvažiuoti į kelionę (pvz dabar dėl to italo ir jo draugo su kuriais atbildėjau į Lietuvą visi aplink sprendžia, kaip aš išdrįsau ir nelabai kas patikėtų, kad kelionėje draugiškumo ribos peržengtos nebuvo:)).. aš net kaip kvailė jaučiuosi rašydama jums tokius dalykus, kurie bent jau man Lietuvoje yra daugiau nei natūralus dalykas.
Vakar Collegio pasirodė visa savo esybe: buvo daromas tūsas naujai įstojusiems studentams, viskas prasidėjo apie 22h, nepatikėsit, 24h viskas baigėsi!!!!!! visi nauji ir dalis senųjų nuėjo MIEGOT...beje, šian nedarbo diena...Ir tai nėra vienintelis atvejis.
Vat vat vat....taigi iš esmės bendrauju su visais "nenormaliais" (juos tikrai tokiais laiko tie 90proc....), kurie nemano esantys nežinia kas, ir galvas nerealiais turi, ir tūsintis moka, ir šiaip gyvenime žiūri toliau negu matosi pro langą. Bet tam prireikė kone metų, kol juos atradau:) Kai grįžau, iškėlėm nerealią fiestą su 999, pasiaubinom visus, 12.30 pradėjo skambinti viena kaimynė (beje sienos čia popierinės....), nes girdėjo mūsų balsus.....nieko, teko jai apsiprasti...
na gerai, žiauriai vėlus metas, vis dar turiu vilčių išlaikyti nors vieną egzą, tai ainu miaugot:) pasiilgau visų žiauriai....
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą